Prisimenat „žaliuosius žmogeliukus“? Šios nereguliariosios pajėgos be atpažinimo ženklų tapo Kremliaus užmojų Ukrainoje priešakine linija. Dirbtinai kurstomo chaoso sąlygomis jie atrodė nesustabdomi. Dabar jie atrodo atgyvena. Gerai valdoma šalis pajėgi tokius įsibrovėlius blokuoti, sekti, suimti ir (jei būtina) – į juos šaudyti.

„Negaliu nupasakoti, koks tai jausmas pamatyti savo tėvo veidą pirmą kartą... Tą akimirką aš pajutau pilnatvę. Vienpusiškumo, pusiau tuštumos jausmas staiga užsipildė. Pirmą kartą gyvenime aš pasijutau pilnu, užbaigtu asmeniu. Aš nebe tas pats asmuo, kuris buvo. Aš jau visa. Aš radau savo tapatybę,“ – suaugusi moteris, kuri buvo pradėta pagalbinio apvaisinimo būdų, naudojant donorines lytines ląsteles, liudija apie troškimą atrasti savo biologines šaknis.

COVID pandemija iškelia būtinybę permąstyti, kaip toliau bendradarbiaus labiau ir mažiau išsivysčiusios šalys, siekiant amortizuoti skaudžius ekonominius ir socialinius padarinius, nuo kurių labiausiai kenčia skurstantieji. Naujausia paramos forma – dalinimasis vakcinomis. Lietuvai itin svarbu, kad Europos Sąjunga susitarė dėl bendro 750 mlrd. eurų dydžio ekonomikos skatinimo plano, kuris padės greičiau atsistoti ant kojų. COVID dar kartą patvirtino, kad pasaulis tapo susisaistęs itin glaudžiais ryšiais, todėl kaip niekad svarbu išmanyti globalius procesus ir turėti patikimą partnerysčių tinklą.

Sprendimas iškviesti Caroline Wilson į Kinijos užsienio reikalų ministeriją turėjo įbauginti. Britanijos ambasadorė gavo pylos už paskelbtą straipsnį, kuriuo buvo palaikoma žiniasklaidos laisvė. Šis straipsnis kinų kalba, paskelbtas ambasados paskyroje socialiniame tinkle, buvo „kupinas dėstytojo arogancijos ir išankstinių ideologinių nuostatų“. Partinės valstybės vizitine kortele tapusia sunkia kaip švinas proza ministerija paliepė jai „giliai apmąstyti savo pareigas, žinoti savo vietą ir labiau rūpintis dalykais, padedančiais skatinti dvišalių santykių plėtrą“.

Vakarų šalys susimovė reaguodamos į pasaulinę pandemiją. Turtingosios šalys nusipirko 5,4 mlrd. vakcinų nuo koronaviruso dozių iš 7,8 mlrd. iki šiol pagamintų. Daugeliu atvejų jos šio savo laimikio neįstengia veiksmingai paskirstyti savo pačių žmonėms, jau neminint daug didesnių poreikių kitur. Tai atrodo – ir iš tikrųjų yra – godumas ir nekompetencija.

Šiandien Seimo Laisvės frakcijos narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas dėl visuomenę klaidinančio Stambulo konvencijos vertimo korekcijos oficialiu laišku kreipėsi į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį bei Vyriausybės kanclerę Giedrę Balčytytę.

Sausio 13 d. proga Laisvės partijos narysSeimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas T. Raskevičius informavo Lietuvos visuomenę apie baigiamą rengti lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projektą. Viešojoje erdvėje kilo nemaža sumaištis. Ypač sujudo šeimų ir visuomenės interesą ginančios nevyriausybinės organizacijos, teisininkai, įvairūs visuomenininkai. To buvo galima tikėtis, juo labiau, kad panašią iniciatyvą buvo bandyta Seimui siūlyti ir 2017 metais, ir ji tuo metu susilaukė ne tik stipraus visuomenės pasipriešinimo, bet ir nesėkmės Seime – buvo atmesta dar pateikimo metu.

„Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“, – šiomis Tautiškos giesmės eilutėmis Seimas, išrinktoji tautos atstovybė, iškilmingai pradeda ir baigia kiekvieną savo kadenciją ir kiekvieną sesiją. Vienybė, kurią varpininkai iškėlė kaip siektiną gėrį dar XIX a. pabaigoje, Lietuvoje kur kas dažniau pasireikšdavo lemtingų istorinių pasirinkimų akimirkomis, negu politikos kasdienybėje, ir tai neturėtų stebinti. Vieši politiniai debatai dėl konkuruojančių idėjų yra būtina demokratinio valstybės valdymo sąlyga.

Amerika sugrįžo. Tokia buvo prezidento Joe Bideno žinutė praėjusią savaitę nuskambėjo Miuncheno saugumo konferencijoje.

Kas nors turėtų pasakyti Kinijos komunistų partijai neprasidėti su Estija, Latvija ir Lietuva. Palyginus su jų okupantais sovietais, šios trys šalys buvo išties mažos. Tačiau tarsi akmenėliai, pakliuvę į didelę mašiną, jos ją sugadino.

Drąsa ir idealizmas yra būtinos, tačiau nepakankamos sąlygos kovai su tironija. 

Aleksejus Navalnas areštuotas. Ko mes dėl to imsimės? Ar galime spausti Kremlių jį paleisti? Arba bent nenužudyti? Šie klausimai turėtų būti degantis klausimas kiekvienam sprendimus priimančiam asmeniui laisvajame pasaulyje.

Bet kuri šalis, gyvenanti V. Putino Rusijos šešėlyje, turėtų užjausti Taivaną. Ši saloje įsikūrusi kinų respublika yra pavyzdinga, įstatymais besivadovaujanti demokratija, kasdien turinti kovoti dėl išlikimo šalia imperialistinės kaimynės, laikančios ją maištinga provincija, kuri tik apsimeta valstybe. Maždaug taip pat Kremlius vertina buvusias sovietinės imperijos pavergtąsias tautas.

Didžiausias 2020-ųjų netikėtumas buvo reguliarūs masiniai protestai prieš rinkimus suklastojusį Aliaksandro Lukašenkos režimą Baltarusijoje. Demonstrantai buvo drąsūs, o jų nešama žinia – skaudi, Vakarų žurnalistams ir politikams sakė į Lietuvą pasitraukusi opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Besidomintys Europos Sąjunga žino, kad viena iš pastarojo dešimtmečio svarbiausių su ES kaita susijusių temų yra klausimas, kaip krizės veikia ES – silpnina ją ar stiprina. Ar krizė, kuri paprastai suprantama kaip lūžio momentas, atskleidžia ES institucijų ir susitarimų tarp šalių silpnumą, ar atvirkščiai – išryškindama ES sandaros trūkumus, pastūmėja valstybes nares link tokių integracijos sprendimų, kurių įprastomis sąlygomis nesiryžtama priimti? Tad ką galime pasakyti apie tai, kaip ES tvarkėsi su COVID-19 krize šiais besibaigiančiais 2020 metais ir ką tai rodo apie pačios ES būklę?

Kažkokie žmonės nusikopijuoja jūsų raktus. Devynis mėnesius jie kada panorėję landžioja į jūsų namus ir darbovietę, šnipinėdami jūsų slapčiausias privačias kalbas ir darbus. Jūs niekuomet neišsiaiškinsite, ką jie sužinojo ir ar jie tikrai pasitraukė. Į panašią padėtį yra patekę dar apie 18 000 kitų žmonių.

Praeitą savaitę Rusija pasigyrė savo branduoline triada, leisdama raketas iš jūros, sausumos ir oro, kad primintų, jog bent jau pagal savo branduolinį potencialą ji tebėra supervalstybė. Akivaizdu, kad raketos veikia; galima manyti, kad kovinės galvutės irgi atliktų savo paskirtį.

Praėjusią savaitę kai kuriuos naujosios Vyriausybės posėdžio dalyvius turėjo būti apėmęs déjà vu jausmas. Panašiai skubiam posėdžiui savaitgalio dienomis kovo viduryje rinkosi ankstesnės vyriausybės ir ministerijų vadovybė, o po to buvo paskelbta apie karantino taisyklių įvedimą Lietuvoje ir paramos verslui bei gyventojams priemones. Tiesa, pavasarį dėl premjero ir prezidento nesutarimų nebuvo paskirtas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovas, be jo ši ministerija dirbo visos pirmosios pandemijos bangos metu. Naujoji Vyriausybė į krizės valdymo darbus kibo pilnos sudėties. 

Prancūzija ką tik atsisakė siūlyto draudimo filmuoti policijos pareigūnus. Tai nepatiko visuomenei: policijos šiurkštaus elgesio vaizdo įrašai skatina veikti santūriau. Visgi policijos susirūpinimas irgi pateisinamas. Teisėsaugininkų darbas jau dabar pakankamai rizikingas. Interneto paieškos palengvina bandymus susieti veidą su namų adresu, telefono numeriu, duomenimis apie šeimą ir kitokia informacija, o tuomet įkelti visa tai į internetą.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinio pristatymas į naują terminalą Kroatijoje ir Kremliaus pastangos užlaužti ranką į keblią padėtį patekusiam Baltarusijos režimui atrodo turintys mažai bendra. Vis dėlto jie yra to paties paveikslo dalys: Rusijos taktiniai laimėjimai veda ją į strategines nesėkmes.

Klausimas susijęs su Jungtinės Karalystės vyriausybės nauju entuziazmu gynybos išlaidoms, pažadėjus per ateinančius ketverius metus skirti 16,5 mlrd. svarų (18,5 mlrd. eurų) mokesčių mokėtojų pinigų moderniai ginkluotei. Šis atsinaujinęs dėmesys saugumui nėra pernelyg ankstyvas. Dėl pajėgių ir prityrusių priešininkių, tokių kaip Rusija ir Kinija, pasaulis yra tapęs daug pavojingesnis, nei atrodė ankstesnėms vyriausybėms.

Trys svarbūs įvykiai pasakoja kardinaliai skirtingas istorijas. Kaukaze Rusija įtvirtino savo geopolitinius gniaužtus tarpininkaudama paliauboms užbaigti šešių savaičių karą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Baltarusijoje milicijos sumušto 31 metų Ramano Bandarenkos mirtis pabrėžė režimo negailestingumą besitęsiančių opozicijos protestų akivaizdoje. Tuo metu Moldovoje stulbinanti prodemokratiškos, korupciją išnaikinti žadančios kandidatės Maios Sandu pergalė prezidento rinkimuose rodo, kad skurdžiausia Europos šalis neatsisakė geresnės ateities vilties.

Tik nedaugelis europiečių apgailestauja, kad pasitrauks įžeidus ir kai kada nenuosekliai besielgiantis JAV prezidentas. Jie jaučiasi nepakankamai įvertinti ir užgauti. Dabar, – jie pasakė vienas kitam, – kai Baltuosius rūmus užims demokratas, reikalai vėl pasitaisys.

Ritos Tamašunienės vadovaujama Vidaus reikalų ministerija Lietuvos Vyriausybei tvirtinti pateikė patikslintą civilinės saugos sistemos pertvarkos įstatymų projektų paketą, kuriame siūloma centralizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymą ir aiškiau reglamentuoti šių situacijų lygius. Šios iniciatyvos poreikis grindžiamas ekstremaliųjų situacijų, susijusių su 2020 m. koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimo ir 2019 m. 

Jums gali nerūpėti Kiniją, bet Kinijai jūs rūpit – tokią žinią siunčia šio mėnesio neįprastas nutikimas Prancūzijos mieste Nante. Tai – pavyzdys, kaip Kinijos komunistų partija atmeta, jos nuomone, nereikšmingą vakarietišką akademinės ir kultūros laisvės sampratą. Bet koks Kinijos pavaizdavimas arba diskusija apie šią šalį bet kur pasaulyje yra potenciali grėsmė režimo legitimumui, todėl tai privalo būti kontroliuojama.

Kam rūpintis sritimi, kurios pavadinimą vos galite ištarti? Juo toliau esi nuo Kaukazo, juo didesnį nuobodulį ir painiavą kelia karas dėl Kalnų Karabacho. Kas teisus? Kas pradėjo? Kodėl tai svarbu?

Kuo daugiau nerimaujate dėl Kinijos, tuo labiau turėtumėte rūpintis tarptautinėmis grupėmis, siekiančiomis pasipriešinti jos įtakai. Bet likus mažiau nei mėnesiui iki Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo Taline (jis vyks spalio 19-ąją, po to, kai dėl pandemijos buvo perkeltas iš birželio), nedaug yra žinoma apie jo darbotvarkę ar dalyvius.

Kaukės daro represijas anonimiškomis. Tereikia jas nuplėšti, ir diktatūra turi veidą: asmens, kurį galima priversti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tokia yra nauja pamoka Baltarusijoje, kur protestuotojos plešia balaklavas OMON'o pareigūnams nuo galvų.

Sekmadienio protestai Baltarusijoje buvo kiek kitokie. Drąsa ir kūrybingumas, kaip ir riaušių policijos brutalus elgesys, liko tokie patys. Tačiau dėmesys kiek nukrypo nuo paties režimo piktadarysčių prie kainos, kurios Rusija gali paprašyti (o Baltarusija – sumokėti) už jo išlikimą.

Komentaras

Asmeninius drąsos aktus lengva laikyti bergždžiais – kol prie jų prisijungia daugybė kitų žmonių. Tokia žinia sklinda iš Baltarusijos, kur protestuotojai paskutinį kartą skambina Sovietų Sąjungos mirties varpą. Tačiau tas pats tinka ir Prahai. Devyniasdešimties Čekijos visuomenės veikėjų delegacija ką tik pažeidė komunistinės Kinijos tabu ir atvyko į Taivaną.