Komentaras

Kai Baltarusijoje viešpataus laisvė, gatvės ir aikštės sovietiniais pavadinimais bus pervadintos dabarties ir praeities didvyrių ir draugų vardais.

Lietuviai supranta, kas yra laisvė. Štai kodėl viešieji veikėjai ir aktyvistai didžiausioje iš Baltijos šalių dosniai siūlo politinę ir humanitarinę paramą demokratijos šalininkų sukilimui Baltarusijoje.

Vienas atviras laiškas, praeitą savaitę paskelbtas Vašingtone didelės grupės buvusių pareigūnų ir Rusijos stebėtojų, sukėlė audringą reakciją. Nors ir pasmerkė Kremliaus vykdomą kiršinimą, jie peikė „pavojingą aklavietę“ JAV ir Rusijos santykiuose bei pasisakė už glaudesnį dialogą, kad šie ryšiai būtų nukreipti „konstruktyvesniu keliu“.

• 
• Birutė Šneideraitienė
• Pernai pavasarį patraukti iš Mažeikių valdžios jos ilgamečiai veteranai socialdemokratai valdžios užribyje, regzdami įvairius ėjimus, išbuvo tik gerus metus. Neseniai oficialiai sudarytas naujas susitarimas su buvusiais „tvarkiečiais“, dabar jau „laisviečiais“ ir netgi priešininkais dešiniaisiais – konservatoriais. 

Britanijos parlamento Žvalgybos ir saugumo komiteto ataskaita apie Rusiją nuo jos paskelbimo praeitą savaitę sulaukė daug dėmesio. Kaip senas Kremliaus kritikas (ir tyrimo pirmasis liudytojas), jaučiuosi esąs maloniai reabilituotas. Ataskaitoje ankstesnės Britanijos vyriausybės peikiamos, kad pražiūrėjo šią grėsmę, o žvalgybos ir saugumo agentūros pelnė aštrių priekaištų dėl savo baikštaus nesugebėjimo apginti mūsų demokratijos procesų.

Kiek trapi yra Rusija? Valdant Vladimirui Putinui šis klausimas atrodo gana nereikšmingas. 10-o dešimtmečio neramumai, kai maištingi regionai įprastai ignoruodavo Kremliaus instrukcijas ir net kalbėdavo apie savo ambasadas ir valiutą, tėra tolimi prisiminimai. „Valdžios vertikalė“, kai vykdomi iš aukščiau gauti nurodymai, yra svarbiausias V. Putino politinio modelio bruožas.

Švč. Išminties soboras, kadaise buvęs aukščiausia pasaulyje bažnyčia, taps mečete. Šis Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano žingsnis panaikina 1931 metais priimtą šalies įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko sprendimą paversti šią šventovę sekuliariu muziejumi. Tai sukėlė sielvartą tarp krikščionių ir protestus tarp tebebranginančių sumenkusią Turkijos tolerancijos tradiciją.

Nepriklausomybės dieną JAV pasitiko masiniais protestais prieš rasizmą, sunkumais valdant COVID-19 pandemiją, amerikiečių nusivylimu savo šalimi ir nerimu dėl artėjančių JAV prezidento rinkimų. Donaldas Trumpas, siekiantis būti perrinktas antrajai kadencijai, žadėjo Ameriką vėl padaryti didinga. Jo varžovas Joe Bidenas sako, kad D. Trumpo politiko „Pirmiausia – Amerika“ yra veikiau politika „Amerika – viena“. Birželį „PEW Research center“ atliktos apklausos duomenimis, tik 17 proc. amerikiečių didžiuojasi JAV. 

Vakarų Berlyno blokada pradėjo ankstesnį šaltąjį karą su Sovietų Sąjunga. Spaudimas Honkongui įžiebė naują, šįkart – su Kinija.

Vladimiras Putinas turi pasirinkimą. Tai – daugiau, negu Rusijos žmonės turėjo per tuščią balsavimą dėl konstitucijos pataisų. Vis dėlto pasidžiaugęs savo pergale Rusijos lyderis grįš į savo kabinetą Kremliuje – ir prie klausimo, ką daryti su Kinija.

Judėjimas „Juodųjų gyvybės svarbios“ buvusioms pavergtosioms tautoms gali atrodyti tolima problema, ir tą patį galima pasakyti žvelgiant iš priešingos pusės. Protestuotojai Jungtinėse Valstijose ir kitur galvoja, kad visi baltieji yra daugmaž vienodi. Vis dėlto žmonės iš šalių į rytus nuo Vokietijos neatliko jokio vaidmens europiečiams kolonizuojant Afriką, Aziją ir Lotynų Ameriką. Šio šalys negavo naudos iš prekybos vergais. Jų juodaodžių bendruomenės – nežymios.

2017 metais Donaldas Trumpas suglumusiai Angelai Merkel pateikė 374 mlrd. sąskaitą atgaline 2002 metų data. Anot jo, ši sąskaita atspindi įsisenėjusią problemą, kad Vokietija nepakankamai finansuoja gynybą. Praeitais metais jis tvirtino, kad Vokietija (ir Japonija) turėtų mokėti visą kainą už JAV teikiamą karinę apsaugą – ir dar su 50 proc. priemoka. Anot kritikų, jis tokiu būdu pavertė Aljansą reketininku. Vis tik naujausias kivirčas akivaizdžiai yra visų žalingiausias – tiek Vokietijai, tiek Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms.

Atstumti savo draugus ir perspėti priešus – tokią politiką 15 metų vykdė Vladimiro Putino Rusija. Kremliui jos rezultatai buvo siaubingi. Rusija sutelkė Ukrainos nacionalinį identitetą, pavertė Švediją ir Suomiją užsienio politikos vanagais ir privertė NATO suvokti, kad Baltijos valstybes reikia ginti. Dabar persipildė net Vokietijos kantrybės taurė: vyriausybė Berlyne nori įšaldyti lėšas ir paskelbti kelionių draudimą Rusijos karinės žvalgybos agentūros vadovui, reaguodama į kibernetinę ataką prieš Bundestagą 2015 metais.

Sumenkinta didžiojo verslo reikšmė kenkia ūkiui, nes didelių kompanijų stygius pakerta pastangas auginti ekonomiką ir didinti šalies konkurencingumą – tokias išvadas britai paskelbė dar 2011 metais. Jau tada jie galėjo didžiuotis savo finansų sektoriumi, tačiau įžvelgė, kokias pasekmes ekonomikai daro nusilpusi pramonė - tuo metu ji sukurdavo vos 11 proc.britų BVP.

Vladimiras Putinas dažnai kritikuojamas už savo nostalgiją SSRS (gerai prisimenama, kaip jis šios valstybės subyrėjimą pavadino „geopolitine katastrofa“). Tačiau tūkstančiai rusų, įsitraukusių į judėjimą „Tarybiniai piliečiai“, šį požiūrį dar labiau išvystė. Pasak jų, dauguma dalyvavusių 1991 metų kovą surengtame referendume dėl Sovietų Sąjungos ateities balsavo už šalies išsaugojimą. Taigi, Sovietų Sąjungos panaikinimas po nesėkmingo pučo prieš Michailą Gorbačiovą buvo neteisėtas, o šiuolaikinė Rusijos valstybė yra uzurpatorė.

Į priešinsultinę būseną kai kuriuos verslus ar net ištisus ekonomikos sektorius nubloškusi koronaviruso COVID-19 pandemija kol kas nepajėgė supurtyti lietuviško išmokų mentaliteto.