„Donaldas Trumpas – katastrofa transatlantiniams santykiams“; „JAV prezidentas siekia sunaikinti NATO“; „Trumpo administracija griauna 70 metų senumo JAV sąjungą su Europa“ – tokiomis ir panašiomis frazėmis politikai bei tarptautinių santykių ekspertai reagavo į D. Trumpo administracijos saugumo politikos iniciatyvas transatlantiniame regione. Iš tiesų nerimą keliančių ženklų būta nemažai: JAV prezidentas D. Trumpas NATO pavadino „pasenusia organizacija“, aštriai kritikavo JAV sąjungininkes (pavyzdžiui, Vokietiją įvardino Rusijos įkaite); pagrasino, jog JAV trauksis iš NATO, gyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir teigė, jog pasitiki Rusijos prezidento žodžiu dėl Rusijos nesikišimo į JAV rinkimus. Ir vis dėlto – ar D. Trumpo administracijos saugumo politika tikrai griauna transatlantinius santykius?
Sauliui Skverneliui šią savaitę viešint Izraelyje, pasaulio žiniasklaidą apskriejo „žinia“: Izraelio vyriausybė kolaboruoja su antisemitine Lietuvos valdžia, siekdama tarptautinės paramos ginče su palestiniečiais. Šališką, pagal klaidingas klišes sukurptą tekstą paskelbė didžiausia pasaulio naujienų agentūra „Associated Press“, jį publikavo „New York Times“ ir „Washington Post“.
Naftos turtinga ir nevykusiai valdoma šalis atsidūrė JAV administracijos taikiklyje. Venesuela nėra Irakas. Vis dėlto nerimas dėl įtampos, kurią karštakošiško Amerikos prezidento užsienio politikos gambitas kursto Vakarų aljanse, yra pernelyg gerai pažįstamas.
Iš Rusijos sklinda apsčiai bauginamų žinių apie karinius pasiekimus. Viena jų – apie „Poseidon“, didžiulę branduolinę torpedą arba droną. Rusija noriai skleidžia informaciją apie šio aparato veikimo atstumą ir galią. Dalis jos netgi gali būti tiesa. Kitas neva neįveikiamas ginklas yra hipergarsinė raketa „Avangard“, turinti būti priimta į ginkluotę šiais metais.
Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo, ir iš visų kitų, vykusių vėliau. Diskusijos vyko laisvai, buvo glaustos ir pasižymėjo dideliu informuotumo lygiu.
Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie nepritarė premjerės T. May susitarimui. Tai mažina tikimybę, kad premjerė mėgins perkalbėti dalį parlamento narių pakeisti nuomonę ir dar kartą pateiks tą patį susitarimą parlamentui, tikėdamasi, kad dar vienas balsavimas baigsis teigiamu rezultatu.
Diplomatinis korpusas Lietuvoje išskirtinis moterų gausa. Ambasadores moteris į Vilnių dabar atsiuntusios visos didžiosios Vakarų šalys – JAV, Britanija, Vokietija ir Prancūzija. Viena iš priežasčių į Vilnių deleguoti moterį – reta galimybė betarpiškai pabendrauti su prezidente Dalia Grybauskaite, nes ji reguliariai rengia pietus moterims ambasadorėms, kur vyrai nepageidaujami.
Naujametiniai pasistumdymai tarp Baltarusijos ir Rusijos tiems, kas stebi šias valstybes, nėra jokia naujiena. Kai kurie net juokauja, kad sąjungininkų draugystė įprastai trunka vienuolika mėnesių, t.y. visus metus išskyrus gruodį. Visgi šiemet nerimo Minske, daugiau nei įprastai, o ir Rusijos apžvalgininkai svarsto galimus Baltarusijos prisijungimo motyvus, pliusus ir minusus.
