Žemyninė Kinija yra supervalstybė karybos ir ekonomikos atžvilgiu. Tačiau jos lyderiai dabar sužino, kad kai kuriose varžybose svarbiau kiti dalykai. Kaip bausmę už Taivaniečių biuro atidarymą Vilniuje žemyninę Kiniją valdantis režimas įvedė didžiausiai iš Baltijos šalių nepaprastas sankcijas – uždraudė ją įvardyti kaip „kilmės šalį. Tai reiškia, kad į Kiniją negali būti importuojamos jokios lietuviškos prekės. Be to, ji mėgina blokuoti visą eksportą į Lietuvą.

J. Bideno administracijos kitą mėnesį organizuojamas Demokratijos viršūnių susitikimas glumina jo kritikus. Iš tikrųjų šis renginys gali nedaug skirtis nuo grupinio pokalbio per „Zoom“. Svečių sąrašas gali būti kritikuojamas (Bosnija, Vengrija ir Singapūras nebuvo pakviesti, bet dalyvaus Pakistanas Irakas ir Kongo Demokratinė Respublika). Tačiau tai jau atnešė rezultatų.

„Popierinis tigras“ buvo vienas mėgstamiausių pirmininko Mao Zedongo įžeidimų. Šio epiteto autorystė priklauso ne Kinijos diktatoriui, kaip šis teigė Henry Kissingeriui. Vis dėlto jis mėgo vartoti šią frazę, ypač Jungtinių Valstijų atžvilgiu.

Lenkijos pasieniečiai (kol kas) nesusiduria su apšaudymu tikromis kulkomis. Visgi jie žino esantys konflikto, kuris tampa vis labiau chaotiškas ir pavojingas, priešakinėje linijoje. Akinantys lazeriai, stroboskopiniai prožektoriai ir ašarinės dujos papildo patiriamą fizinį ir psichologinį stresą. Lygiai taip pat veikia žinojimas, kad jų šalis yra puolama – Baltarusija organizuoja masinius pažeidimus prie savo vakarinių sienų, siekdama, kad jos taptų bereikšmės. Tai yra didžiulio masto puolimas prieš kaimyninių šalių valstybingumą ir saugumą, taip pat prieš tarptautines institucijas, kurios teigia ginančios įstatymų viršenybę ir kolektyvinį saugumą.

Pekino valdžia vėl griebiasi savo įžeidimų žodyno. Šią savaitę po Europą keliauja Taivano delegacija, kuri lankosi Čekijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje. Josephas Wu, demokratiškai valdomos salos užsienio reikalų ministras, turi suplanavęs oficialius susitikimus su Čekijos Senato pirmininku Milošu Vystrčilu ir Prahos meru Zdeneku Hribu.

Europa dreba, baimindamasi galinčios ateiti šaltos žiemos. Dujų kiekis saugyklose mažas. Kainos šauna aukštyn. Rusija džiūgauja. Vladimiras Putinas kaltina „visažinius pasipūtėlius“ Europos Komisijoje, stūmusius dujų rinkos liberalizavimą. Rusija taip pat nori, kad ES greičiau išduotų licenciją jau baigtam statyti dujotiekiui „Nord Stream 2“.

Susidūręs su kleptokratijos galia pavienis žmogus gali jaustis bejėgis. Kaip gali būti mūsų balsai arba balsavimas paveikti šiuos milžiniškus, negailestingus priešininkus?

Prancūzija įtūžusi. Tariama priežastis – kad nauja britų ir amerikiečių sutartis aprūpinti Australiją atominiais povandeniniais laivais kainavo jai pelningą gynybos kontraktą. Tikroji priežastis – kad ryškėjantis aljansas, skirtas tramdyti Kinijos komunistų partijos imperialistinėms ambicijoms, pabrėžia Prancūzijos silpnumą ir jos planų vystyti Europos „strateginę autonomiją“ neadekvatumą.

Didžiausias Kinijos partinės valstybės ginklas nėra jos karinis arsenalas ar ekonominė įtaka. Tai – nenugalimumo suvokimas. Kaip kokia nors šalis gali atsilaikyti prieš 1,4 mlrd. gyventojų turinčios valstybės įžeidžius ir griežtus vadovus? Geriau nemėginti.

Kaip atsakingas Lietuvos pilietis pareiškiu, kad pareigingai atsisakau dalyvauti Galimybių paso (GP) veikimo jurisdikcijoje. Skiepų skeptikai ar pasyvūs, bet racionalūs situacijos stebėtojai buvo kaltinami atsakomybės jausmo neturėjimu. Nuo rugsėjo 13 dienos teisių ir pareigų estafetė perduodama GP turėtojams, argonautams-armonautams. Dabar drąsieji didvyriai galės švęsti laisvę ir rodyti pavyzdį, kaip reikia išmanyti ne tik savo teises, kurias suteikia GP, bet ir laikytis pareigų. Ekstremali situacija dėl koronaviruso šalyje dar nėra atšaukta, bet GP turėtojams saugumo reikalavimai išlieka tik rekomendacinio pobūdžio. Paradoksas.

Įsivaizduokit grėsmingą Europos užsienio legioną, dislokuotą Kabulo oro uoste, taip pat gerai parengtas daugiašales diplomatų, pareigūnų ir karo policininkų grupes, dirbančias kartu su specialiosiomis pajėgomis ir organizuojančias tvarkingą afganistaniečių bei užsieniečių išgabenimą oru. Įsivaizduokit, kaip Europos ekonominė galia pasitelkiama užtikrinti, jog kaimyninės šalys – Iranas, Turkija, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Pakistanas ir, visų svarbiausia, Kinija – prisidėtų suvaldant Amerikos pajėgų išvedimo padarinius. Įsivaizduokit įtakingus veikėjus, nuo kurių priklauso Europoje priimami sprendimai, galbūt tokius kaip buvęs Švedijos premjeras Carlas Bildtas arba Lenkijos Radekas Sikorskis, formuojančius ir komunikuojančius mūsų politiką. Trumpai tariant, įsivaizduokit pajėgią, toliaregišką Europą, pasiruošusią prisidėti užtikrinant, kad pasaulis išliktų saugus ir klestintis.

Daugiau nei 30 metų Lietuvoje veikianti Lietuvos sveikuolių sąjunga (LSS), sauganti tautos išminčių suformuluotą holistinės sveikatos sampratą vienija sveikai gyvenančius žmones, sąmoningai pasirinkusius sveiko gyvenimo būdą. Bendruomenės nariai nevartoja alkoholio, tabako, narkotikų, nežaidžia azartinių lošimų, laikosi tinkamo dienos režimo, sveikos mitybos, grūdinimosi ir judėjimo rekomendacijų.

Mano atmintyje įstrigusios dvi mano paauglystės laikų datos. Viena jų – 1975 metų balandžio 30-oji.

Iki šiol prisimenu tą sukrėtimą ir pažeminimą. Nevilties apimti vietnamiečiai laukė eilėje ant Amerikos ambasados stogo Saigone (dabartiniame Ho Či Minyje), tikėdamiesi gauti vietą sraigtasparnyje, kad išvengtų pergalę iškovojusių Vietkongo komunistų keršto.

Nėra sunku į tris Ukrainos nepriklausomybės dešimtmečius žvelgti su nusivylimu. Daugybė praleistų galimybių. Politikos ir ekonomikos elitas, kuris, regis buvo susitelkęs vien į savo praturtėjimą. Daugybė iššvaistyto laiko ir pinigų, begalė sugriautų svajonių ir neišsipildžiusių gyvenimo galimybių, daugybė ilgus metus trukusio pasitenkinimo esama padėtimi, už kurį po 2014-ųjų teko mokėti krauju.

Didžiąją gyvenimo dalį praleidau priešindamasis Kremliui, bet dabar daugiausiai laiko skiriu Kinijai. Kuris iš jų yra blogiau?

J. Bideno administracijos apverktinas sprendimas liautis blokuoti Rusijos ir Vokietijos dujų vamzdyną „Nord Stream 2“ suteikia drąsos Kremliui, silpnina Ukrainą ir Lenkiją, liūdina kitas sąjungininkes ir apdovanoja Vokietijos godumą bei cinizmą. Nevykusi diplomatija pranešant apie šį žingsnį dar labiau užgauna.

Rasti Europos šalių, vystančių rimtą užsienio politiką yra nuviliančiai sunku. Didžiosios valstybės – neįskaičiuotinos: Prancūzija vien tuščiai pozuoja, Vokietija – ruošiasi A. Merkel pasitraukimui, paskutinei didžiosios valstybės veikėjos vardo vertai moteriai skaičiuojant paskutiniąsias savo karjeros dienas. Tuo metu Britanija svyruoja tarp priešinimosi Kinijos krečiamoms eibėms ir mėginimų prisivilioti jos turtą.

2001 metų rugsėjį teroristų atakos Niujorke ir Vašingtone buvo ką tik sudavusios smūgį Jungtinėms Valstijoms. Vis dėlto Vakarai tuo metu atrodė neįveikiami – ne vien moralės, bet ir karybos požiūriu. Kai vėliau tą mėnesį atvykau į Afganistaną, tikrai atrodė akivaizdu, kad Talibano režimas, priglaudęs atakų sumanytojus iš „al Qaeda“, yra pasmerktas.

Mes negalime pasirinkti istorijos, kurią turime išgyventi, bet galime pasirinkti tuos istorijos veikėjus, kurių pavyzdžiu ryžtamės sekti.

Šiandien mes prisimename naujosios, XX amžiaus Lietuvos istorijos įvykį, kurį išgyvenome prieš 80 metų Birželio 23 sukilimą. Būtų labai gražu, labai tauru, kad galėtume pavardėmis įgarsinti kiekvieną to istorinio įvykio dalyvį, paaukojusį savo gyvybę už laisvą, savarankišką Lietuvą, bet darome tiek, kiek galime Šiandien, čia ir dabar, prisimename ir nulenkiame galvas prieš vieną iš jų – paskutinįjį Kretingos grafą Kazimierą Tiškevičių, retai teprisimenamą, nepagerbtą....

Joe Bideno didžiausias privalumas – kad jis nėra Donaldas Trumpas. Pastaruosius ketverius metus Amerikos sąjungininkai prieš tarptautinius viršūnių susitikimus krūpčiodavo, baimindamiesi būti išbarti arba sulaukti kokios nors nemalonios staigmenos. Prezidento J. Bideno džiugus būdas ir nuoširdus multilateralizmas faktiškai garantavo draugišką ir vaisingą G-7 viršūnių susitikimą Kornvalyje. Jis taip pat paruošė dirbą panašiai pakiliam NATO susitikimui Briuselyje.

Neseniai paskelbta, kad padėtas taškas plačiai nuskambėjusioje istorijoje: parduotuvės apsaugos darbuotojas, tualete mušęs lankytoją, atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą. Jis turės sumokėti simbolinę „įmoką“ į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą (t. y. valstybei).

Numaldyti Vokietiją, laikinai atidėti Rusijos problemą, prioritetą skirti Kinijai – tokia yra J. Bideno administracijos kietos užsienio politikos programa. Šiomis dienomis JAV prezidentas apsilankys G-7 viršūnių susitikime Kornvalyje, šnekučiuosis su NATO Briuselyje ir vyks į Šveicariją akis į akį susitikti su Vladimiru Putinu. Ten bus šiltų žodžių draugams ir šaltų – Rusijos lyderiui.

Aliaksandras Lukašenka gali atrodyti lyg personažas iš satyrinio romano apie įsivaizduojamą Rytų Europos šalį. Lengva pašiepti Baltarusijos autoritarinio prezidento laužytą sintaksę, nerangią kūno kalbą, iškreiptą pasaulio matymą ir nepotistinius įpročius (jo ne itin nuovokus sūnus Mikalajus nejaukiai sėdėjo prie stalo per praėjusios savaitės pietus su Vladimiru Putinu).

Komentaras

Įpusėjant antriems metams su COVID-19 pandemija priešakyje, valdžia sugalvoja išeitį – galimybių pasą. Tai priemonė, be kurio negalima gyventi normaliai ir įprastai: sėdėti kavinėse, lankytis koncertuose, jau nekalbant apie išsiilgtus aukštuomenės renginius, net savo jubiliejaus atšvęsti nepavyks be šio paso.

Europos širdyje klesti piratavimas. Ir mūsų lyderiai dėl to nieko nedaro.

Bet kas, abejojantis JAV įsipareigojimais Europos saugumui, turėtų pasižiūrėti neryškius žalsvus vaizdo įrašus iš pratybų „Swift Response“ pradinės fazės manevrų, praeitą savaitę vykusių Estijoje. 400 JAV karių iš 82-osios oro desantininkų divizijos 11 valandų skrido nesustodami iš Fort Brago bazės, kad naktį nusileistų su parašiutais. Jie susijungė su panašia bataliono dydžio kovine grupe, atskraidinta iš Lietuvos.

Ar jums teko skaityti, kaip Rusija mėgina spausti Holivudą? Ar teko girdėti, kad koks nors scenarijus, kritikuojantis Vladimirą Putiną, nebūtų pasiekęs kino studijos? Arba kad koks nors aktorius, viešai sukritikavęs Kremlių, būtų pasmerkęs save faktinei bedarbystei?

Rusija liovėsi telkti pajėgas prie Ukrainos rytinės sienos. Paaiškinimų – daugybė, bet nė vienas jų nėra patenkinamas.

Mes nesuprantame Rusijos žodžių ir nesipriešiname jos poelgiams.

Ką daro Vladimiras Putinas? Šis klausimas neduoda ramybės sprendimų priėmėjams Berlyne, Briuselyje, Londone, Vašingtone ir kitur. Ar kariuomenės telkimas Pietų Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose yra karo preliudija? Ar tuo siekiama įbauginti valdžią Kijeve, pabrėžti susiskaldymą Vakaruose, o gal pridengti kokį kitą Rusijos planą? Arba gal siekiama visų šių dalykų?

Stalino Sovietų Sąjunga namuose kalbėjo apie komunizmą, bet svetur praktikavo kapitalizmą. Ji pardavinėjo pagrobtus meno kūrinius, medieną ir grūdus Vakarų šalims, dažniausiai žiūrėdavusioms pro pirštus į faktą, kad ši pelninga prekyba dvokia nusikaltimais ir melu, taip pat yra permerkta krauju ir ašaromis.